Pointeris

Iš anglų kalbos verčiamas kaip „nurodantis“. Šiandiena pointeris ko gero gausiausia trumpaplaukių paukštinių šunų veislė. Jo istorija prasidėjo XVIII amžiuje. Pradžioje pointerio vardas buvo bendrinis visiems trumpaplaukiams šunims, kurie radę paukštį, ne guldavosi, bet sustingdavo stovėdami.

Turimi istoriniai šaltiniai sako, kad XVIII amžiaus viduryje, Devonširo grafystės lendlordai ėmėsi naujos veislės kūrimo. Jie, puikia uosle pasižyminčias ispanų pauštinių šunų kales, sukryžmino su fokshaundais, kurie pasižymėjo tvirtu kūno sudėjimu, galinga širdimi ir plienine muskulatūra.

Pirmas išgarsėjęs metisas buvo pulkininko Trontono DAŠAS. Jis pasižymėjo ypatingai greita paieška ir tvirta tilktimi. Tokie kaip jis pointeriai, bandymuose lenkė lėtesnius seterius. Tais laikais garsiausi ir populiariausi buvo pointeriai iš Devonširo. Kad kaip tai su jais konkuruoti, dalis veisėjų pradėjo eksperimentuoti, priliedami pointeriams greihaundo ir net buldogo kraujų.

1856 metais, kai Anglijoje pradėjo rengti šunų parodas, iškilo pointerių veislės standarto klausimas. Tuometinio standarto supratimą, labiausiai atitiko keturi pointeriai.. Du kavos spalvos dėmėti (Broktono BONUS ir Garto DREK,as) ir du geltonai margi (Uaithauzo HAMLET,as ir Statero MAJOR,as). Jų vardai sutinkami visuose XIX a. pointerių kilmės dokumentuose. Juodi pointeriai buvo išvesti priliejant juodų greihaundų kraujo. Apart juodos spalvos, greihaundai susiaurino pointeriams galvas, prailgino juosmenį ir ištiesino užpakalinių kojų kampus.

1874 metais anglai įkūrė pirmą Europoje Kenel klubą ir pradėjo vesti kilmės knygą, kurioje 734 numeriu buvo įrašytas pirmasis čempionas Praiso BENG,as. Tai buvo konstantinis patinas, jo kraujas teka ir šiuolaikinių pointerių gyslomis.

Taip buvo sukurta puikių darbinių savybių, trumpaplaukių, skulptūriškos išvaizdos šunų veislė, ryškiai išsiskirianti iš kitų paukštinių tarpo.

Daugiau ir gražiau, o taip pat ir standartą rasite internete.

  • Lietuvos Kinologijos Centras