Kokerspanielis

Kaip ir daugelio veislių, taip ir kokerspanielio tikros kilmės istorijos niekada nesužinosime. Vieni sako, kad jis kilimo iš ispaniškų šunų. 1387 metais grafas Gastonas Fobusas savo knygoje aprašė paukštinį šunį, vadindamas jį „ispaniškuoju“ (epagnol). Pačioje Ispanijoje panašūs šunys buvo žinomi jau VII amžiuje. Kiti laikosi versijos, kad spanielis į Europą pateko iš Vidurinės Azijos, kai Europos didikai pamatė ir užsikrėtė medžiokle su sakalais. 359 – 336 metais prieš Kristų, Aleksandro Makedoniečio tėvo Pilypo II kaldintose monetose yra siluetas šuns, labai primenančio dabartinius spanielius. Pietų Velso 948 metų įstatymuose minimas spanielio vardas. Tokio tipažo šunys dažni senuose meno kūriniuose – paveiksluose, freskose, graviūrose.

Senieji spanieliai skyrėsi nuo dabartinių. Jie buvo trumpų kojų, ilgo korpuso ir svėrė apie 25 kilogramus. Jų darbas buvo iš nendrynų, vandens telkinių ir kitų sunkiai prieinamų vietų atnešti pašautą paukštį. Sprendžiant iš to, kad geras šuo kainavo tiek kiek du žirgai, tuometiniai spanieliai savo darbą atlikdavo puikiai. Priedėlį “koker“ prie savo vardo jis gavo nuo žargono “cock“, kurį verčia į „užklupti žvėrį“.

Dabartinių kokerspanielių „tėvu“ įvardijamas Džeimsas Ferou. Jis turėjo savo veislyną ir iš jo kilęs 1878 metų gimimo juodas TEDAS OBO paliko daug gerų palikuonių. Vienas jo sūnų (OBO-P) buvo išvežtas į Kanadą ir tapo amerikiečių kokerspanielių pradininku. Kokerspanieliai Anglijoje populiarūs tapo tik karalienės Elžbietos valdymo laikotarpiu. 1893 metais kokerspanielius pripažįsta Anglijos kinologų klubas. 1925 metais įsteigiamas kokerspanielių augintojų klubas. Parodose, vertinant šunį, didesnis dėmesys jau skiriamas kailio ir stoto grožiui, o medžioklinės savybės pasitraukia į antrą planą. Amerikiečiai nueina dar toliau: dabartinis amerikiečių kokerspanielis su medžiokle išviso neturi nieko bendro.

Kokerspanielio galva vidutinio sunkumo, kaukolė apvaloka, gerai išsivysčiusi, kakta palyginti plokščia, perėjimas iš kaktos į snukį išreikštas, skruostai plokšti, kaukolė ir snukis vienodo ilgio, nosies veidrodėlis stambus, tamsus. Dantys balti, sukandimas žirkliškas. Ausys išaugę akių lygyje, ilgos, siekia nosies galą, apaugusios ilgais švelniais plaukais. Akys didelės, tamsios, vokai prigludę. Kaklas ilgas, raumeningas, status. Liemuo tvirtas, krūtinė gerai išsivysčiusi, gili, nugara nuožulni uodegos link, juosmuo trumpas, strėnos plačios. Uodega išaugusi žemai, laikoma nugaros lygyje, trumpinama. Galūnės tiesios, kaulai stambūs, kampai gerai išreikšti. Letenos apskritos, didokos, minkštos, pirštai suglausti. Kailio spalva įvairi. Vienspalviams leidžiama nedidelė balta dėmelė ant krūtinės. Plaukai švelnūs, tiesūs, kojos ir papilvė gausiai apžėlę. Patinų ūgis – 39 – 41 cm, kalių – 37 – 39 cm. Svoris – 12 – 14.5 kg.

  • Lietuvos Kinologijos Centras