Velšterjeras

Velšterjerai – viena seniausia terjerų veislė, kultivuojamų Anglijoje. Kilimo iš Velso, kur buvo auginami kaip namų sargai. Medžioklei naudojo dažnai, bet tos medžioklės labiau panašėjo į pramogą. Veisimui griežtų taisyklių nebuvo. Tik XIX amžiaus antroje pusėje velšai pradėti veisti „savyje“. Buvo sutarta dėl veislės požymių, surašytas standartas. Velšų skaičius išaugo, tačiau, nei tada, nei dabar, foksterjerui populiarumu jie neprilygsta. Bet tai tipiškas medžioklinis šuo.

Kontinentinėje Europoje pirmieji velšterjerai pasirodė po Pirmojo pasaulinio karo. Teisingiau – karo metais. Britai, kaip sąjungininkai, dalyvavo mūšiuose prieš Vokietiją ir anglų karininkai velšterjerą, kaip ir kitus, šunis vežiojosi kartu su savimi į karo veiksmų zoną, gyveno su jais užnugaryje. Po karo velšterjerus pradėjo naudoti „pagal paskirtį“: medžioklėm po žeme.

Velšterjeras – gyvo temperamento, meilus, paklusnus, ne toks peštukas, kaip foksterjeras. Jo rūdžių spalvos, su juodu balnu rūbelis labai praktiškas, bet trimingas būtinas. Medžioklinės savybės tokios kaip ir foksterjero, tik velšas ne toks karštakošis.

  • Lietuvos Kinologijos Centras