Taksai

Žemutinio pasaulio dvasios užmatė, kad žmonės turi ir labai myli mažą, protingą šuniuką. Jos pamėgino nusitemti patikusį šuniuką į požemio valdas, bet žmonės pasipriešino. Tempė dvasios šuniuką į save, žmonės į save ir labai jį ištempė. O šuniukas su charakteriu. Užpyko, kad tiek į ilgį ištempė, krimstelėjo dvasioms ir pasiliko Viduriniajame pasaulyje su žmonėmis. Mat ne tik su charakteriu, savarankiškas, bet ir ištikimas buvo. Bet dvasių prisilietimas paliko pėdsaką jo prigimtyje. Kai tik užtinka kokią olą, jį pagauna smalsumas, prisimena kaip dvasios norėjo pagrobti ir lenda į požemius pasidairyti koks gi tas amžinos tamsos pasaulis..

Istorija.

Tikroji taksų atsiradimo istorija skendi prabėgusių amžių migloje. Yra galvojančių, kad jų istorija prasidėjo Senovės Egipte. Kiti mano, kad pradžios pradžia – XVI amžiuje. Bet visi sutaria, kad tai pati seniausia urvinių šunų veislė. Išvedė juos Pietų Vokietijoje XVII amžiuje. Senuosius žemaūgius skalikus (brakus), kuriuos dėl trumpų, kreivų kojų laikė veislės broku, sukryžmino su pinčeriais. Brakai naujai veislei perdavė gebėjimą grobį persekioti su balsu, puikią uoslę, pyktį žvėriui ir azartą. Trumpaplaukiai taksai buvo bazinė veislė, kuriant ilgaplaukius ir šiurkščiaplaukius taksus. Ilgaplaukių taksų tipas susiformavo XVIII amžiuje, kryžminant trumpaplaukius su spanieliais. XIX amžiuje, trumpaplaukius taksus kryžminant su nykštukiniu pinčeriu, cvergšnauceriu, dendi-dinmont-terjeru ir ko gero su skoč-terjeru, buvo gautas šiurkščiaplaukis taksas. Pirmasis taksų standartas buvo parašytas 1879 metais. 1888 metais buvo įkurtas Vokiečių taksų klubas. XX amžiaus pradžioje ir iki Antrojo pasaulinio karo, buvo labai madoje trumpaplaukiai taksai. Po karo populiaresni buvo ilgaplaukiai. Mūsų laikais neginčijami favoritai – šiurkštukai.

Charakteristika.

Kad ir trumpų kojų, taksas neatrodo nerangus. Jo judesiai laisvi, povyza išdidi, galva aukštai pakelta. Taksas judrus, drąsus, aktyvus ir tuo pačiu išlaikytas šuo. Turi stiprų, aiškų balsą. Geras sargas. Puikus kompanionas, dažnai laikomas tik kaip namų numylėtinis. Bet visgi tai medžioklinis šuo. Charakteris kietas ir nepriklausomas ir, kai mažai skiriama dėmesio dresūrai, šuo paklusnumą „užmiršta“. Į vietą nepastatytas taksas, žaibo greitumu tampa namų ponu.

Aprašymas.

Galva ilgoka, tolygiai smailėjanti. Pakaušis lengvai išgaubtas, perėjimas iš kaktos į snukį beveik nežymus. Snukis siauras, nosis su kuprele. Nosies galas, priklausomai nuo plaukų spalvos, juodas arba rudas. Žandikauliai puikiai išsivystę, lūpos prigludusios. Akys vidutinio dydžio, ovalios, įstatytos kiek įkypiai, tamsiai rudos. Ausys kabo žemyn, jų galai užapvalinti, nosies galiuko nesiekia. Korpusas žemas, ištęstas, kompaktiškas, muskulingas. Kaklas sausas, be raukšlių ir nuokaros. Krūtinkaulis galingas, proporcingai išsikišęs į priekį. Krūtinė gili ir plati, kiaušiniška. Ketera gerai išreikšta, nugara tiesi, plati, stipri. Pusiaujas platus, stiprus, kiek išgaubtas. Kryžius lengvai nuleistas į uodegos pagrindą. Pilvas patrauktas. Galūnės trumpos, stiprios. Pėdos stambios, apvalios; pirštai susiglaudę, skliautiški. Priekinės galūnės už užpakalines stambesnės. Uodega ties pagrindu stora ir tolygiai smailėjanti, kardo formos, susijaudinus pakeliama iki nugaros linijos. Trumpaplaukių plaukas trumpas, glotnus, prigludęs. Šiurkščiaplaukių plaukas tankus, prigludęs, su poplaukiu. Ant snukio barzda ir ūsai, tankūs antakiai; ant pakaušio ir ausų plaukas trumpas. Ilgaplaukių plaukas ilgas, minkštas, prigludęs, lengvai banguotas. Spalvos. Trumpaplaukių 1)vienspalviai: nuo gelsvo iki raudonmedžio; elnio, sabalo spalvų. 2)dvispalviai: juodi, šokoladiniai, pilki su baltomis dėmėmis ant kojų; juodi ar rudi su įrudžiu; marmuriniai (arlekinai) visų spalvų. Šiurkščiaplaukiai – visų spalvų. Ilgaplaukių spalvos tokios pačios kaip trumpaplaukių. Aukštis ties ketera. Standartinių: patinų – 22-27cm, kalių 20-25 cm. Nykštukinių: patinų – 16-21, kalių – 14-19 cm. Triušinių: patinų – 12-15 cm, kalių – 10-13 cm. Svoris. Standartinių – ne daugiau 9 kg, idealas – 6.5-7 kg; krūtinės apimtis daugiau 35 cm. Nykštukų – 18 mėnesių amžiaus, svoris mažiau 4 kg; krūtinės apimtis – mažiau 35 cm. Triušinių svoris – mažiau 3.5 kg; krūtinės apimtis mažiau – 30 cm.

Taksams fizinis krūvis būtinas. Reikia stengtis neleisi jiems šokinėti nei žemyn, nei į viršų: nuo tokio šokinėjimo iš savo vietų gali pasislinkti stuburo slanksteliai. Negalima peršerti, nes yra linkę tukti.

  • Lietuvos Kinologijos Centras