Visi eksterjero vertinimo metodai turi savus privalumus ir trūkumus. Šunų biometrinių matavimų metodas laikomas objektyviausiu. Gauti duomenys suteikia informaciją ne tik apie atskirų kūno dalių ir jų grupių išsivystymą, bet ir leidžia lyginti atskirus individus ir jų grupes tarpusavyje, nustatyti evoliucionavimo kryptis, ir pagal tai įvertinti veislinio darbo rezultatus. Atranka pagal eksterjerą, nustatant jį tradiciškai (nesvarbu pagal kokią metodiką – jos visos turi savus privalumus ir savus trūkumus), būtų daug tikslesnė ir efektyvesnė, jei biometriniai matavimai būtų sisteminiai, jų duomenys būtų įrašomi į individo kortelę ir analizuojami.
Atliekant biometrinius matavimus, būtina laikytis metodikose apibrėžtų taisyklių.
-
Kiekvienas matavimas atliekamas tam skirtu instrumentu. Tai labai svarbu, kadangi skirtingais instrumentais atlikti to paties individo paskirų kūno dalių matavimai skirsis tarpusavyje. Aukštis ties ketera matuojamas specialiu aukštimačiu, o šuo turi stovėti ant kieto ir lygaus paviršiaus, Jei tas pats šuo stovės ant vejos, o aukštis bus matuojamas buityje naudojamu juostiniu metru, gauti duomenys bus 1-3 cm didesni, nei matuojant aukštimačiu.
-
Kiekvienas matavimas daromas tris kartus su 0.5 – 1 minutės intervalais tarp jų. Gauti duomenys sumuojami ir išvedamas vidurkis.
-
Atliekant matavimus, šuo turi stovėti ant kieto ir lygaus paviršiaus, veislei būdingoje stovėsenoje. Išimtis galima matuojant riešą ir atskiras galvos dalis (galvos ilgį, plotį snukio ilgį ir t.t.).
Prieš pradedant matavimus reikia žinoti pagrindines kūno dalis ir matavimų vietas (taškus).
PAGRINDINĖS KŪNO DALYS
1 – lūpa; 2 – nosies veidrodėlis; 3 – nusies nugarėlė (viršus); 4 – snukis; 5 – perėjimas iš kaktos į snukį; 6 – akis; 7 – kakta; 8 – skruostas; 9 – viršugalvis; 10 – ausis; 11 – viršugalvio gūbrys; 12 – kaklas; 13 – ketera; 14 – nugara; 15 – juosmuo (pusiaujas); 16 – kryžius; 17 – užpakalio (sėdynės) gūbrys; 18 – petys; 19 – krūtinės ląsta; 20 – priekinė krūtinės dalis; 21 – dilbis; 22 – plaštaka; 23 – riešas; 24 – priekinė pėda; 25 – alkūnė; 26 – apatinė krūtinės dalis; 27 – pilvas; 28 – slėpsna; 29 – šlaunis; 30 – kelias; 31 – blauzda; 32 – kulnas; 33 – blauzdos-slėsnos sąnarys; 34 – slėsna; 35 – užpakalinė pėda; 36 – pridėtinis pirštas; 37 uodega.
Šuns išmatavimai:
 |
 |
 |
 |
1-3 – galvos ilgis; 2-3 – kaktos ilgis; 1-2 – snukio ilgis; 3-4 – kaklo ilgis; 4-11 aukštis ties ketera; 5-6 – korpuso ilgis; 7-8 – krūtinės apimtis; 9-10aukštis ties kryžiumi; 5-14 – krūtinės plotis; 13 – riešo apimtis; 4-8 – krūtinės gylis; 11-12 – priekinės galūnės ilgis
INSTRUMENTAI
Aukštimatis Juostinis metras Kroncirkulis
MATAVIMŲ TECHNIKA
|
Matuojama kūno dalis |
Instrumentas |
Matavimo technika |
|
Galvos ilgis |
Kroncirkulis arba juostinis metras |
Matuojama tiesia linija nuo pakaušio gūbrio iki nosies galiuko |
|
Snukio ilgis |
Kroncirkulis arba juostinis metras |
Matuojama nuo tarpuakio įdubos ties vidiniais akių kampais iki nosies galiuko |
|
Galvos plotis ties skruostikauliais |
Kroncirkulis |
Matuojama: prieš ausis – per kaktos vidurį – per skruostikaulių plačiausią vietą |
|
Aukštis ties ketera |
Aukštimatis |
Matuojama per aukščiausią keteros vietą |
|
Aukštis ties kryžiumi |
Aukštimatis |
Matuojama ties aukščiausia kryžiaus vieta |
|
Korpuso ilgis |
Aukštimatis, kroncirkulis |
Matuojama nuo petikaulio priekinio iškyšulio iki užpakalio gūbrio pabaigos |
|
Krūtinės gylis |
Aukštimatis, kroncirkulis |
Nejudama dalis pridedama apatinėje krūtinės dalyje, judama – ant keteros |
|
Krūtinės plotis |
Aukštimatis, kroncirkulis |
Matuojamas atstumas tarp menties-petikaulio sąnarių. Galima matuoti ir iš viršaus |
|
Krūtinės apimtis |
Juostinis metras |
Metru krūtinė apjuosiama už menčių ties alkūnėmis |
|
Priekinės kojos ilgis |
Juostinis metras |
Matuojama vertikaliai nuo alkūnės iki žemės |
|
Riešo apimtis |
Juostiniu metru |
Matuojama virš penkto piršto pagrindo |
Atliekant aukščių, kojos ilgo matavimus, šuo turi stovėti ant tvirto lygaus pagrindo. Stovėsena – natūrali, teisinga ir laisva.
Tačiau išvardintų matavimų, rimtame veisliniame darbe, nepakanka ir veisėjai naudojasi indeksais, kurie parodo parametrų tarpusavio santykį, išreikštą procentais.
-
Formato indeksas yra lygus kūno įstrižainės ilgio ir aukščio ties ketera santykiui:
Kūno įstrižainės ilgis x 100
F = ————————————
Aukštis ties ketera
Indeksas 100 imamas už pagrindą.
- Kaulingumo indeksas yra lygus plaštakos apimties ir aukščio ties ketera santykiui:
Plaštakos apimtis x 100
K = ——————————–
Aukštis ties ketera
Vadovaujantis kaulingumo indeksu, nustatoma kokiam konstituciniam tipui šuo priskirtinas. Standartuose nurodoma koks turėtų būti idealus kaulingumo indeksas ir nukrypimas nuo jo koreguoja bendrą individo eksterjero vertinimą.
-
Aukštakojiškumo indeksas yra lygus priekinės kojos ir aukščio ties ketera santykiui:
Priekinės kojos ilgis x 100
A= ————————————-
Aukštis ties ketera
Jis yra svarbus visom veislėm. Visada šuo su aukštu priekiu žiūrisi geriau, o pav. dogui tai vienas svarbiausių parametrų.
-
Krūtinės indeksas charakterizuoja jos išsivystymo laipsnį. Jis yra lygus krūtinės pločio ir krūtinės gylio santykiui:
Krūtinės plotis x 100
K = —————————
Krūtinės gylis
Šis indeksas parodo šuns fizinio išsivystymo laipsnį ir charakterizuoja jo auginimo ir laikymo sąlygas.
-
Masyvumo indeksas charakterizuoja kūno išsivystymo laipsnį. Jis yra lygus krūtinės apimties ir aukščio ties ketera santykiui:
Krūtinės apimtis x 100
M = ——————————–
Aukštis ties ketera
Indeksas parodo šuns įmitimo laipsnį, šonkaulių padėtį, krūtinės išsivystymą.
- Galvos ilgio indeksas iliustruoja galvos proporcingumą kūno atžvilgiu. Jis yra lygus galvos ilgio ir aukščio ties ketera santykiui:
Galvos ilgis x 100
G = ————————–
Aukštis ties ketera
Ekspertizės praktikoje indekso skaičiavimas taikomas retai, bet veisliniame darbe, statistikos analizei yra būtinas.
-
Galvos pločio indeksas iliustruoja galvos pločio ir galvos ilgio santykį:
Galvos plotis x 100
P = —————————
Galvos ilgis
Kaip ir galvos ilgio indeksas, galvos pločio indeksas svarbus selekciniame darbe, vertinant galvos proporcingumą.
Indeksų taikymas selekciniame darbe, specialistams suteikia galimybę lyginti ir tobulinti veislės populiaciją, o bendro šunų eksterjero žinojimas leidžia giliau suvokti individualaus eksterjero plonybes.
Biometriniai matavimai reikalingi. Kaip ir juos nepervertinantis požiūris.
20 a. pradžioje biometriniai matavimai buvo labai madoje. Jie varijavo nuo paprasčiausių iki pačių detaliausių. Buvo net mėginta iš daugybės labai detalių šuns kūno dalių matavimų nustatyti šuns eksterjerą ir vertę. Mėginimai liko mėginimais. Ta proga, Prancūzijos centrinės kinologų draugijos vadovas ponas Bera 1926 metais yra pasakęs: „Jei kalbame apie matavimus, tai patariu ties jais negaišti. Savo vardo vertam ekspertui nereikia matavimų, kad susidarytų nuomonę apie šuns privalumus ir vertę. Vieninteliai dalykai ką jis nustatinės matavimais, bus minimalus ir maksimalus aukščiai.“
Dar lakoniškiau pasisakė pasaulinio pripažinimo sulaukęs zootechnikas profesorius P. Kulešovas: „Matuoja siuvėjas, – zootechnikas privalo matyti. (Išskyrimai mano)
Sėkmės moksluose.